SAULIUS KRUOPIS

 
... apie gyvenimą ir pasaulį
 
„Pasaulis yra nenuspėjamas, jame trūksta ramybės, dažnai yra sudaiktėjęs, miesčioniškas ir vartotojiškas. Viltingas tikinčiam žmogui, kuris visur stengiasi  matyti pozityvą. Dabar išgyvename apsivalymo ir virsmo laiką. Gyvenimo kokybė priklauso nuo pasirinkto kelio. Aš kasmet vykstu į Rytus – Indiją, Nepalą, nes man tinka TA esatis, kai neužgožia praeitis ir perdėm idealizuota ateitis - tik čia ir dabar. Tą būseną kuriančiam žmogui labai svarbu savyje palaikyti ir savęs nesureikšminti. Per menininką tiesiog ateina kažkas.“
 
„Meno žmogus turi veikimo lauką ir vidinį pasiruošimą. Jeigu dvasia miega, telieka lepinti kūną, o pasaulis laikosi ant žmonių, kurie yra savo vietoje pagal savo prigimtį (dharma). Tuomet ne taip svarbu, kokia jų specialybė ir ką gyvenime veikia, jie kuria pozityvą.“
 
... apie virsmus
 
„Anksčiau buvome visiškas socialistinis produktas, nes mus augino ir iškart vertė vergais, kad švytinčiomis akimis ir su entuziazmu eitume į savo pirmąjį darbą pagal paskyrimą. Dirbau taip tris mėnesius ir supratau, kad menininkas turi būti laisvas. Nuo tada niekad nesiekiau karjeros, tik dvasinės ir profesinės gilumos.“
 
„Nuo paauglystės domėjausi orientalistika, ieškojau atsakymų... Rinkau medžiagą, važinėjau į didžiausią Rusijos biblioteką Maskvoje, kur uždarame skyriuje konspektavau knygas. Per kratą namuose tuos mano užrašus ir turėtą literatūrą paėmė. Pusmetį labai išgyvenau, kol mane pasiekė vieno šventiko laiškas, kuriame jis rašė, kad daiktai padeda kelyje, bet jie nėra mūsų tikslas.“
 
„Rytų išmintimi labai domiuosi nuo jaunystės. Esu vegetaras, bet Rytų filosofiją pritaikau sau kūrybiškai, jokiu būdu ne dogmatiškai. Svarbu suvokti, kad negalima gyventi kaip vienuoliui, jei aplink tave visai kitokios sąlygos. Tas pažodinis laikymasis patarimų sukelia įtampą, todėl tik kūrybiškai pritaikyta išmintis neša sėkmę. Nėra formulių, kaip tau reikia gyventi. Viską turi susirankioti ir, galiausiai, suvokti pats.“
 
... apie meną ir kūrybą
 
„Menu galima pavaidinti bet ką, tačiau dažnai tai yra tik iškrova, išlaisvėjimas, nes menas (dailė),visų pirma yra išpažintis. Ji retai būna graži. Meną reikėtų kurti pakylėtai, bet ir suprasti, kad dažnai tai tėra amatas. Sureikšminti jį iki vertybės ir verslo vis mėginama, tačiau taip buvo ne visada - daugybė senųjų meistrų kūrinių net nėra pasirašyti. Meną remdavo rūmai ir popiežiai, šalia meistrų dirbdavo daugybė žmonių. Keista šiandien, kad savo darbelius tapyba vadina žmonės, kurie jos visai nesimokė. Juk nesitikim, kad operaciją gali gerai atlikti tas, kuris nesiruošė būti chirurgu, o fleita gerai pagros tas, kuris to visai nesimokė.“
 
„Dabar retai sutiksi išties didelę asmenybę, o Rytuose vis raginama nuolat ieškoti už save aukštesnio ir iš jo mokytis. Kita vertus, slėptis už mokytojo yra lengviausia. Sunku sukurti kažką visiškai SAVO, ko iki šiol nebuvo. Psichoanalitikas Karlas Gustavas Jungas sakė, kad už proto gebėjimų yra dar kažkas toliau – čia prasideda vizijos. M.K.Čiurlionis turėjo tą „toliau“ – regėjimo dovaną, todėl jo paveikslai tokie unikalūs ir nepaaiškinami. Kita vertus, juose daug simbolių, nes tuo laikotarpiu simbolizmas vis dar buvo madingas.“
 
„Žmogus viską, įskaitant meną, vertina pagal savo vidinį lygį, išsilavinimą, todėl, manau, nėra daug žmonių, kurie gali meną objektyviai įvertinti.“
 
„Kūrybos misija – kažką žmoguje sužadinti. Jis apsivalo ir jaučiasi pakylėtas. Kūrybai, kuri tampa menu, dažnai esame per grubūs.“
 
... apie kūrybos procesą
 
„Viskas gyvenime priklauso nuo tikslo. Jei ruošiesi parodai, orientuojiesi į jos temą. Jei esi plenere, pieši gamtą, ieškai išskirtinumo, nes kitąsyk tos vietos gali jau ir nepamatyti. Lengviausia daryti tai, ką jau esi išmokęs, todėl kopijuoti gamtą nėra visai gerai - reikia kūrybiškumo, fantazijos, naujų pokyčių. Tik įjungus ir antrąjį smegenų pusrutulį, atsiveria  mūsų vaizduotė.“
 
„Istorine tapyba susidomėjau, nes Lietuvoje jos praktiškai nebuvo. Daugiau nei šimtą metų buvome pajungti didelės Rusijos imperijos, lietuvių dailininkai jos mokyklose ir mokėsi. Tik nuo 1920-jų gavome tokią progą. Man buvo labai įdomu kurti senovę - tų laikų aplinką, gatvės nuotaiką. Žiūrėjau daug senų fotografijų ir atvirukų. O gal, kaip tiki rytiečiai, tai yra mano praeitų gyvenimų atsiminimai (samskaros, įspūdžiai išlikę širdyje).“   
 
FAKTAI
 
Saulius Kruopis - profesionalus dailininkas-tapytojas. Nuo 1995 m. - Nidos tarptautinių tapybos plenerų organizatorius, o nuo 1999 m. - Menininkų Asociacijos TILTAS pirmininkas. Apie Nidos tapybos kolekciją išleido du leidinius. 2009 ir 2013 m. yra suorganizavęs apie 50 tarptautinių tapybos plenerų visame pasaulyje. 2011 m. sukūrė Šiaulių miesto centrinės dalies 1915 m. maketą (eksponuojamas Šiauliuose, Frenkelio rūmuose).
 
1990 m. laimėjo pirmųjų lietuviškų pašto ženklų konkursą. Surengė apie 90 personalinių tapybos ir meninės fotografijos parodų. Nuo 1979 m. dalyvavo beveik 500 grupinių tapybos parodų įvairiose pasaulio šalyse - Indijoje, Nepale, Korėjoje, JAV, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Karaliaučiaus krašte ir t. t.